- pluskė
- plùskė sf. (2) į raudę panaši maža žuvelė: Ant vandens plauka daug plùskių Vkš. Plùskė ant kobinio užsikabino Trš.
Dictionary of the Lithuanian Language.
pluskė
Look at other dictionaries:
pluskenimas — pluskẽnimas sm. (1) → pluskenti; pliuškumas: Daug nedėkingų žmonių yra, kurie su pluskenimu ir su nedėkavone tavo dovanas paniekina brš. Duok, kad aš pluskenime ir išdykume nepralėbaučiau brš. Puikavojimas, arba pluskenimas, bažnyčios tarnų brš … Dictionary of the Lithuanian Language
pluskenti — pluskenti, ẽna, ẽno žr. pluskinti 2 … Dictionary of the Lithuanian Language
pluskentis — pluskentis, ẽnasi, ẽnosi pliuškentis: Jei žąsys pluskenasi, į žiemius atsigręžusios – bus šalčio, jei į pietus – bus atodrėkis MTtV123(Jnšk) … Dictionary of the Lithuanian Language
pluskėjimas — sm. (1) pasileidimas, nesivaldymas: Neprisigerkit vynu, iš kurio randasi blūdimas (pluskėjimas) CII811 … Dictionary of the Lithuanian Language
pluškėti — pluškėti, plùškia, ėjo K; N, SchG246 = 2 pliuškėti … Dictionary of the Lithuanian Language
nuplūkšti — 1 nuplū̃kšti, nuplū̃škia, nùplūškė intr. sunkiai nueiti, nuklampoti: Jis in kuokinę nùplūškė per purvyną Dglš. plūkšti; nuplūkšti … Dictionary of the Lithuanian Language
Raw feeding — is the practice of feeding domestic dogs and cats a diet primarily of uncooked meat, edible bones, and organs.Supporters of raw feeding believe that the natural diet an animal in the wild has evolved to consume is what it is most adapted to. [… … Wikipedia
nupluksti — nuplùksti, nùpluskia, nùpluskė intr. nuskursti, nusibaigti, nusivaryti: Nususę, nuplùskę žmonys, nė valgyti neturia ko Šts. Nuplùskęs gyvenimas Šts. pluksti; išpluksti; nupluksti … Dictionary of the Lithuanian Language
pluskis — plùskis, ė smob. (2) 1. Krt, Vž kas su pluskomis, ilgais plaukais: Popas plùskis Nj. 2. pluskotas, šakotas, skarotas medis (ppr. beržas) ar vešli šaka: Jūsų beržai tokie plùskiai Kal. Pluskiai beržai pryšnerkšta pievas Ggr. Iš plùskių [beržų] … Dictionary of the Lithuanian Language
plustern — plustern, sich »die Federn sträuben, sich aufblasen«: Das zu Beginn des 17. Jh.s aus dem Niederd. ins Hochd. übernommene Verb geht zurück auf mnd. plūsteren »‹zer›zausen, herumstöbern«. Das mnd. Wort gehört zu niederd. plūsen »zupfen«, niederl … Das Herkunftswörterbuch
